vienboris

×vienbõris, -ė (hibr.) adj. (2) LKKI147, LKKIII169 turįs vienodus daiktus, vardus, vienodas: Vienodai pasisiuvota, dabar būsita vienbõrės Skr.

vienbõriai adv.: Apsivilkota abi vienbõriai Jrb.